grūdinys

1 grūdinỹs sm. (3^a) 1. Škn, Slnt grūstas daiktas. 2. spūstis, susigrūdimas: Tam grūdinė̃[je] ir kepurę pamečiau Slnt. ║ išdykavimas, siutas: Didelis grūdinỹs nesveika Lkm. Vaikam kai užėjo grūdinỹs, tai negalėjau sulaikyti Trgn. 3. Gmž, Trgn, Psn, Vj, Švnč išdykėlis, nenuorama (ppr. apie vaikus): Tas vaikas toks jau grūdinỹs Vj. Nustosi tu, grūdinỹ, čia grūsties! Ml. Vėl visas susdraskei, tu grūdinỹ! Ktk.